 Klaipėdoje pasieniečiams penktadienį oficialiai perduotas rekonstruotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės (PAR) Kopgalio užkardos pastatas.
Penktadienį naujojo pasieniečių statinio atidaryme dalyvavo vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, VSAT vadas pulkininkas Vainius Butinas, PAR pasieniečiai, uostamiesčio savivaldos atstovai, kiti svečiai.
Naująjį statinį pašventino Neringos bažnyčios klebonas Rimvydas Adomavičius.
Smiltynėje esančiam senų pastatų remontui ir rekonstrukcijai atlikti iš Europos Sąjungos Išorės sienų fondo buvo skirta 2,17 mln. litų.
Darbus Kopgalio užkardoje atliko viešąjį pirkimo konkursą laimėjusi UAB „Lakaja“.
Rekonstruotų ir naujai pastatytų užkardos patalpų plotas padidintas iki 450 kv. m. Užkardoje yra įrengtos VSAT pareigūnų tarnybai vykdyti būtinos patalpos - susirinkimų ir instruktažo klasė, budėtojų kambarys, ginklų saugykla, kabinetai pareigūnams. Pasieniečių patogumui – drabužių džiovykla, vyrų ir moterų persirengimo kambariai, dušai. Įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, sumontuotos apsaugos ir gaisrinės signalizacijos, teritorijos vaizdo stebėjimo sistema, dyzelinis generatorius.
Centrinėje vadavietėje iš viso įrengtos aštuonios darbo vietos: šešios teritorinės jūros ir Kuršių marių radiolokacinės stebėjimo sistemos operatorių, viena mokomoji ir viena techninių stebėjimo priemonių apsaugos darbo vieta.
Užkardos teritorijoje taip pat yra angaras pasieniečių plaukiojimo priemonėms ir krantinės patruliniams laivams.
VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Kopgalio užkarda vykdo mažųjų plaukiojimo priemonių, išplaukiančių į teritorinę jūrą ir ekonominę zoną kontrolę, taip pat kontroliuoja į Klaipėdos uostą įplaukiančius ir išplaukiančius laivus. Kopgalio užkardai priklauso patruliniai laivai „Kihu“ bei „Lilian“, laivai ant oro pagalvių „Christina“ ir „Viesulas“, greitaeigis kateris „Boomeranger“ bei tos pačios markės skuteris.
Užkarda kontroliuoja 16 kilometrų ilgio Klaipėdos uosto akvatoriją, 15 kilometrų ilgio pakrantės ruožą bei beveik 200 kilometrų valstybės sienos ruožą teritorinėje jūroje.
Iš viso Lietuvos pasieniečiai pagal 2007 – 2013 m. ISF programą įvairioms sienos apsaugos priemonėms įsigyti gaus 54 mln. eurų.
ISF tikslas – padėti veiksmingai organizuoti išorės sienų patikrinimus ir priežiūrą, veiksmingai valdyti žmonių srautus prie išorės sienų, užtikrinti, kad ES pasieniečiai vienodai taikytų sienų kirtimą reglamentuojančias teisės nuostatas, gerinti valstybių narių konsulinių įstaigų trečiosiose šalyse veiklą, skirtą trečiųjų šalių piliečių srautams valdyti.
|