Dešimtmetį trunkantį gražų bendradarbiavimą tęsia VSAT Šiaulių rinktinės Mažeikių užkarda ir Mažeikių darželis-mokykla „Kregždutė“.

„Kregždutėje“ vykusiame jubiliejinės sukakties minėjime, kuriame dalyvavo ugdymo įstaigos kolektyvas, užkardoje dirbantys ir buvę pasieniečiai, Šiaulių rinktinės vadas Vytautas Dabulskis visiems padėkojo už nuoširdžią ilgametę draugystę, už prasmingus darbus auklėjant jaunąją kartą bei skiepijant tikrąsias vertybes.

Susirinkusieji pasidžiaugė, kad begant metams ir keičiantis žmonėms, šilti ir draugiški pasieniečių bei šios ugdymo įstaigos santykiai išliko ir dar labiau sutvirtėjo.

Su sukaktimi VSAT pareigūnus eilėmis, šokiais, dainomis sveikino „Kregždutės“ auklėtiniai. Susirinkusius maloniai nustebino ir balsingų mokytojų atliktos dainos.

1999 metų lapkritį, organizuojant renginį-akciją „Išvalykime pasaulį“ užsimezgusi Mažeikių užkardos ir „Kregždutės“ draugystė, sėkmingai tęsiasi iki šiol.

Per 10 metų surengta ir dalyvauta daugybėje renginių minint valstybines šventes, rugsėjo 1-ąją, mokytojų dieną, kuomet pasieniečiai veda pamokas, vaikų dieną ir t.t. Viktorina „Ką žinai apie pasienį?“ jau tapo tradicine ir nė vieno moksleivio nepalieka abejingu.

„Kregždutės“ auklėtiniai – nuolatiniai pasieniečių organizuojamų rašinių ir piešinių konkursų dalyviai. Apsilankius šioje įstaigoje negali nepastebėti su begaliniu kūrybiškumu ir nuoširdumu vaikų nupieštų darbelių apie pasieniečių tarnybą, jų rašinėlių.

Ypatingos vaikų meilės ir pagarbos nusipelnė Mažeikių užkardos kinologo Tomo Taurinskio keturkojis pagalbininkas Rofas.

Po vizito Mažeikių užkardoje, kur vaikai susipažino su pasieniečio profesija, trečiokė Gintautė savo rašinėlyje "Svečiuose" rašė:

„Pagaliau atėjo ilgai lauktas trečiadienis. Pasieniečiai ir mūsų mokykla bendrauja dešimt metų. Mano klasė ir ketvirtokai važiavome į pasienį. <...> Nuvykus ten mus pasitiko pasieniečiai ir iš karto nuėjome į mokymo salę. <...> Mums rodė skaidres apie šunį Rofą ir kur yra slepiama kontrabanda.

Mes sužinojome, kad pasieniečių darbas yra sunkus ir pavojingas. Jie parodė ginklus ir net galėjome juos paliesti. Taip pat apžiūrėjome žiūronus ir tikrus antrankius. Tada visi supratome, kad geriau būti geriems ir nenusikalsti.

Kai apžiūrėjome ginklus, ėjome pažiūrėti pasieniečių tarnybinius šunis. Atvedė du jaunus šunis, kurie dar dresuojami. Mums leido juos glostyti ir kalbinti. Vėliau atvedė profesionalą Rofą, apie kurį mums rodė filmuką. Jis parodė, kaip moka rasti narkotikus viename iš trijų lagaminų. Rofas juos rado. Jis toks protingas!

Tai buvo dar ne pabaiga. Apžiūrėjom pasieniečių automobilius. Jie leido įlipti į vidų ir pašnekėti per racijas. Po to visi nusifotografavome.

Prieš išvažiuojant pasieniečiai pavaišino vaišėmis. Valgydami su jais bendravome ir juokavome. Padėkojome už priėmimą, vaišes ir atsisveikinę grįžome į mokyklą.“

VSAT Šiaulių rinktinės inf.