Trumpa Europos Sąjungos istorija

Vakarų Europos valstybių vienijimosi pradžia - 1950-ieji. Tuomet Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas pateikė savo ir Žako Monė parengtą planą, kuriuo remiantis buvo pasiūlyta suvienyti šešių Europos valstybių anglių ir plieno pramonę.

1951 m. Belgija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Prancūzija bei tuometinė Vokietijos Federacinė Respublika pasirašė sutartį bei įkūrė Europos anglių ir plieno bendriją (EAPB). Šių pramonės šakų suvienijimas leido šalims padidinti pramonės efektyvumą ir sumažinti naujų karinių konfliktų Europoje galimybę.

Nauja organizacija veikė itin sėkmingai, todėl jau po šešerių metų, 1957-aisiais, tos pačios šešios valstybės Romos sutartimi įsteigė Europos ekonominę bendriją (EEB).

EEB iš esmės pakeitė tarptautinės prekybos tvarką - panaikino tarpusavio muitus bei tarifus, leido laisvai judėti darbo jėgai, prekėms, kapitalui, paslaugoms, koordinavo žemės ūkio, transporto, aplinkos apsaugos, mokslinių tyrimų bei technologijų kūrimo politiką.

Per trumpą laiką EEB šalys daug pasiekė ekonominiu požiūriu, o gamybos apimtimi ir efektyvumu ėmė sparčiai vytis Jungtines Amerikos Valstijas.

1967 metais Europos anglių ir plieno bendrija, Europos ekonominė bendrija bei Euratomas buvo pavadintos Europos bendrija (EB).

Vakarų Europos valstybių bendradarbiavimas stiprėjo ir apėmė naujas veiklos sritis, daugėjo Europos bendrijos narių.

1992 metais Mastrichte (Maastricht, Nyderlandai) pasirašyta Europos Sąjungos sutartis. Ji įsigaliojo 1993 metų lapkričio 1 d. Tuomet pradėta oficialiai vartoti Europos Sąjungos pavadinimą.

Šiandien Europos Sąjunga apima 3.9 mln. kv. kilometrų, vienija 27 valstybes ir 455 milijonus gyventojų. Tai didžiausias pasaulyje prekybos blokas.

 Europos Sąjungos narės:

nuo 1957 m.  Belgija  Prancūzija  Vokietija  Italija  Liuksemburgas  Nyderlandai	nuo 1973 m.  Jungtinė Karalystė  Airija  Danija	nuo 1981 m.  Graikija	nuo 1986 m.  Portugalija  Ispanija
nuo 1995 m.  Austrija  Suomija  Švedija	nuo 2004 m.  Kipras  Čekija  Estija  Vengrija  Latvija  Lietuva  Malta  Lenkija  Slovėnija  Slovakija	nuo 2007 m.  Bulgarija  Rumunija

 Svarbiausios Europos Sąjungos sutartys:

• Romos sutartis - 1957 m. kovo 25 d. Romoje buvo įsteigta Europos ekonominė bendrija.

• Suvestinis Europos aktas – 1986 m. vasario 17 d. Liuksemburge pasirašyta ( įsigaliojo 1987 m. liepos 1 d.) sutartis, peržiūrėjusi ir padariusi pakitimus Europos Bendrijų steigimo sutartyse.

• Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartis - 1992 m. vasario 7 d. Mastrichte pasirašyta (įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.) sutartis, kuria įsteigta Europos Sąjunga.

• Amsterdamo sutartis – 1997 spalio 2 d. Amsterdame pasirašyta sutartis, padariusi tam tikras Europos Sąjungos sutarties, Europos Bendrijų steigimo sutarties ir kai kurių su jomis susijusių aktų pataisas.

• Konstitucinė sutartis - parengta Konvento dėl Europosateities (2002 rugpjūtis- 2003 birželis), o 2004 m. birželio mėn. priimta Europos Vadovų Tarybos.

Kiekviena valstybė narė Konstitucijos sutartį turi ratifikuoti, nuo to priklauso ar pastaroji įsigalios. Yra du ratifikavimo būdai: parlamentinis ir referendumas.

Lietuva yra pirmoji ES valstybė narė, ratifikavusi Konstitucinę sutartį - Lietuvos Respublikos Seimas Konstitucinę sutartį ratifikavo 2004 m. lapkričio 11 d.

 Simboliai

- Vėliava
Vėliavą sudaro melsvas (melsvo dangaus) fonas, kuriame pavaizduotos dvylika žvaigždžių, išsidėsčiusių apskritimo forma. Žvaigždės simbolizuoja Europos gyventojų vienybę. Žvaigždžių skaičius yra nekintamas. ES vėliava oficialiai buvo patvirtinta 1986 metais.

- Himnas
Europos Sąjungos himnas - 1972 metais Tarybos patvirtinti trys Liudviko van Bethoveno Devintosios simfonijos finalo aranžuotės fortepijonui, pučiamųjų orkestrui ir simfoniniam orkestrui. Aranžuočių autorius- Herbertas fon Karajanas. Žodžiai-FrydrichoŠilerio "Odė džiaugsmui".

- Europos diena - gegužės 9-oji.

- Pasas
Europos Sąjungoje nėra centralizuotos pasų sistemos. ES valstybių piliečiai naudojasi nacionaliniais pasais. Tačiau nuo 1985 metų Europos pasas pradėtas išdavinėti visose ES valstybėse, palaipsniui keičiant senuosius pasus. Pasų išdavimas ir toliau priklauso valstybių narių kompetencijai. Europos pasas yra vienodo formato, pusiau kietu tamsiai raudonu viršeliu, ant kurio pasą išdavusios valstybės narės nacionaline kalba užrašyta "Europos Bendrija", tos valstybės pavadinimas ir įspaustas jos herbas.

 Didžiausi Europos Sąjungos šalių susivienijimo laimėjimai:

• Po II pasaulinio karo labai greitas atkurtas Vakarų Europos ūkis.
• Sukurtas aukštas socialinis gerbūvis.
• Panaikinta naujų karinių konfliktų tarp Vakarų Europos šalių grėsmė.
• Sukurta didelė bendra rinka, paskatinusi konkurenciją ir gamybos našumą, padidinusi prekių bei paslaugų kokybę.
• Europa tapo lygiavertė ekonomikos galiūnų - JAV ir Japonijos - konkurentė.
• Įvesta bendra valiuta - Euras (su kai kuriomis išimtimis).

< Atgal