Penktadienį pajūrio pasieniečiai minėjo Klaipėdos krašto dieną. Devintą kartą surengtame žygyje „Klaipėdos sukilimo keliais“ šiemet dalyvavo ir aštuoni VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės (PAR) pasieniečiai. Šis žygis buvo skirtas Klaipėdos sukilimo, užtikrinusio Lietuvos žemių sujungimą, 87-osioms metinėms.

Sukilėlių keliais žygeiviai jau keliavo ne kartą. Nors žiema yra įsismarkavusi, tai neatšaldė pusantro tūkstančio entuziastų iš visos Lietuvos žygiuoti naktiniame žygyje.

 

Žygio dalyviai rinkosi ketvirtadienio vakarą Priekulėje prie Ievos Simonaitytės mokyklos. Šiemet žygeiviai įveikė apie 27 km nuo Priekulės iki Rimkų geležinkelio stoties. Kad nevyktų lenktyniavimas, dalyvių grupės startavo kas 5 minutes.

PAR pasieniečių grupelė startavo ketvirti ir Rimkus pasiekė po pusseptintos valandos. Naktiniame žygyje dalyvavo rinktinės pareigūnai (nuotraukoje viršuje iš kairės): Personalo skyriaus specialistė Jurga Mostytė, Sienos apsaugos skyriaus specialistas Andrius Šopa, Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Reda Zaborienė ir Daiva Alminauskienė, Personalo skyriaus specialistė Regina Stundžaitė, Sienos apsaugos skyriaus specialistas Rolandas Smilingis, Palangos užkardos vado pavaduotojas Rimantas Radzevičius ir Personalo skyriaus vyresnysis specialistas Andrius Servuta (pritūpęs).

Šiemet organizatoriai parengė žygio dalyviams daug staigmenų. Kiekvienas norintis galėjo įsigyti atminimo atviruką su 1923 m. Klaipėdos krašto savanorių armijos būrio prie Rimkų geležinkelio stoties atvaizdais. Ant jo buvo užklijuoti pašto ženklai su partizanų generolo Jono Žemaičio atvaizdu.

Naktinio žygio dalyviai tris kartus buvo patikrinti improvizuotuose kontrolės postuose. Viename jie buvo vaišinami karšta arbata ir koše.

Kiekvienam žygio dalyviui buvo įteiktas vardinis diplomas.

PAR Sienos apsaugos skyriaus specialistas R. Smilingis tokiose eitynėse dalyvavo jau ketvirtą kartą. Pasieniečio nuomone, šiemet naktinis žygis buvo sunkiausias iš visų. Eitynes apsunkino sniegas ir keli papildomi kilometrai. R. Smilingis pasidžiaugė, kad improvizuoti perėjimo sienos punktai bei sustojimai juose, taip pat simbolinis leidimas kirsti sieną labai pagyvino renginį.

PAR pareigūnas sakė tikįs, kad kitais metais žygyje dalyvaus ir daugiau jo kolegų iš PAR, sveikos gyvensenos ir istorinio paveldo išsaugojimo entuziastų.

 

1923 m. sausio 15 d. įvykusį Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos  istorikai vadina vienu iš drąsiausių Lietuvos užsienio politikos žingsnių tarpukario metais. Šis istorinės reikšmės įvykis lėmė ekonomiškai Lietuvai svarbaus Klaipėdos uosto, per kurį buvo gabenama Lietuvos eksporto produkcija, kontrolę.

 

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje lietuvių tauta valstybiškai pradėjo kontroliuoti Klaipėdos uostą, pirmą kartą dešiniau Nemuno buvusi Mažosios Lietuvos dalis įėjo į Lietuvos administracines ribas.

Klaipėdos kraštas tarpukario Europoje buvo unikalus teritorinis darinys, kuriame buvo bandoma subalansuoti vietinės ir centrinės valdžios kompetencijas, čia įteisinta dvikalbystė ir, priešingai nei Lietuvoje po 1926 m., išliko demokratinės institucijos (vietos savivaldos rinkimai, Klaipėdos krašto seimelis).

Minima data svarbi ne tik klaipėdiečiams - jeigu ne 1923 m. sausio įvykiai, galbūt Klaipėdos kraštas po Antrojo pasaulinio karo nebūtų atitekęs Lietuvai.

 

Pakrančių apsaugos rinktinės inf.