2019 m. vasario 19 d., antradienis
 
English
Į pradžią
VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBA
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Savanorių pr. 2, LT-03116 Vilnius, Lietuva
Tel. (+370 5) 271 9305
Faks. (+370 5) 271 9306
Į.k. 188608252
Vertikalus meniu




Biudžetinė įstaiga
Įmonės kodas 188608252

Savanorių pr. 2
LT-03116 Vilnius, Lietuva
Tel. (+370 5) 271 9305
Faks. (+370 5) 271 9306

Pasitikėjimo telefonas
8-800 10 112

El.paštas dvks@vsat.vrm.lt

Duomenys apie VSAT prie VRM kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre

Prieš 24 metus buvo nustatyta Lietuvos ir Baltarusijos siena
2019-02-05

Prieš 24 metus Lietuva ir Baltarusija pasirašė sutartį, kuria pirmąsyk istorijoje buvo nustatyta abiejų valstybių siena.


 

1995 m. vasario 6 d. prezidentai Algirdas Brazauskas ir Aliaksandras Lukašenka pasirašė sutartį dėl Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos teisinio režimo, nustačiusią šių valstybių ribas.

Valstybės sienos tarp Lietuvos ir Baltarusijos iki tol per visą Lietuvos istoriją niekada nebuvo. 1939 m. rugpjūčio SSRS ir Vokietijos slaptieji susitarimai, žinomi kaip V. Molotovo – J. Ribentropo protokolai, suteikė galimybę Sovietų Sąjungai įtraukti Lietuvą į savo įtakos sferą. Po 1939 m. spalio 10 d. ultimatumo buvo pasirašytos 2 sutartys – dėl Tarybų Sąjungos ir Lietuvos tarpusavio pagalbos ir dėl Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvai. Tuomet siena tarp Lietuvos ir SSRS buvo nustatyta nedalyvaujant nei lietuviams, nei baltarusiams. Lietuva atgavo mažiau nei trečdalį sutartyje numatytos Vilniaus krašto teritorijos, tik  6 656 km2.

1940 m. prasidėjus pilnai Lietuvos okupacijai, SSRS valdžiai tapo nebe taip svarbu, kokiai fiktyviai respublikai priklausys kokios teritorijos. Vėliau pavyko kai kuriuos teritorinius nesklandumus pataisyti. 1940 m.  spalio 1–2 d. Gardine vykusių Lietuvos ir Baltarusijos delegacijų pasitarimų metu pavyko susitarti, o SSRS Aukščiausioji Taryba 1940 m.  lapkričio 6 d. įsaku perdavė Lietuvai dalį žemių.

Tada Lietuvai buvo perduota: Druskininkų kurortas su Marcinkonių, Rudnios ir kitomis apylinkėmis, Šalčininkų rajonas su Dieveniškėmis ir Švenčionių rajonas su Adutiškio geležinkelio stotimi, Tverečiaus, Daugėliškių ir kitomis apylinkėmis. Šis plotas sudarė 2 637 km2. Tačiau tai buvo ne valstybės siena, o tik administracinės ribos, kurios niekada nebuvo paženklintos. Iš tiesų tai buvo žemės ūkių žemėnaudų ribos, kurios turėjo tokį pat statusą, kaip miestų ir rajonų administracinės ribos. Jų ne visada paisė pasienio ūkių pirmininkai. Administracinė linija buvo keičiama paprastai – pakeitimus patvirtindavo aukščiausiųjų tarybų sekretoriai. 

Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę, iškilo jos sienų ir jų kontrolės klausimas. Pasienio gyventojams buvo nemažai nerimo, sklido įvairiausi gandai. Netrukus čia pasirodė pasieniečiai, iš pradžių atliekantys tik simbolinės sienos apsaugos funkcijas.

Derantis dėl sienos sutarties svarbiausia buvo suderinti sieną žemėlapiuose. Buvo labai daug painių klausimų. Komisijai teko labai kruopščiai dirbti prie kiekvieno žemėlapio centimetro ir kiekvieno vietovės kilometro. Būtų buvę daug lengviau, jei siena būtų nubrėžta iš naujo. Dabar siena kai kur eina per kaimo vidurį. Ji atskyrė kai kurių kaimų gyventojus nuo bažnyčios ar net kapinių. Buvo atvejis, kad šalia gyvenantys du broliai atsidūrė skirtingose valstybėse.

1995 m. vasario 6 d. buvo pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis dėl Lietuvos ir Baltarusijos valstybių sienos, kuri įteisino buvusią su šiokiais tokiais pakeitimais administracinę liniją, praktiškai suformuotą Molotovo ir Ribentropo protokolų.

Valstybės sienai keliami kitokie reikalavimai nei administracinei linijai. Siena turi būti matoma vietovėje, lengvai saugoma, pagal galimybę tiesi, be nepagrįstų vingių, nekintanti, kiek įmanoma eiti tvirtais kontūrais ir užtikrinti ženklų stabilumą, nesudaryti sunkumų pasienio infrastuktūros objektų priežiūros tarnyboms ir pasienio gyventojams.

Pagal šiuos reikalavimus demarkuojant valstybės sieną, kai kuriuose ruožuose teko koreguoti jos padėtį ir keistis žemės plotais, keičiant jų priklausomybę vienai ar kitai valstybei. Tokių atvejų buvo 79, apsikeistos žemės plotas, išlaikant nulinį balansą, per visą sienos ilgį sudarė 63 ha.

Valstybės sienos su Baltarusija demarkavimas baigtas 2007 m. Bendras Lietuvos ir Baltarusijos valstybių sienos ilgis yra 678,819 km, iš jų 380 (379,938) km einasausuma, 299 (298,881) km - vandeniu. Iš viso įrengti 1997 valstybių sienos liniją ženklinantys valstybių sienos ženklai. Tai ilgiausias Lietuvos sienos ruožas.

Parengta pagal: Zenonas Kumetaitis. Lietuvos valstybės sienos atgavus nepriklausomybę. Lietuvos sienos. Tūkstantmečio istorija, leidykla „Baltos lankos“, 2009 m.

VSAT archyvo nuotr.

 
Atgal   Spausdinti  
© Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas, Infostruktūra. Įdiegta Smart Web sistema.