Šengeno sutarties pradžia laikomi 1985-ieji, kai Vokietija, Prancūzija ir Beniliukso šalys pasirašė susitarimą, numatantį laipsnišką jų bendrų sienų kontrolės panaikinimą. Šis susitarimas leido visiems Europos Bendrijos piliečiams laisvai judėti Šengeno erdvėje, t.y. kirsti vidines valstybių sienas be imigracinės kontrolės.
Valstybės narės pasiliko sau teisę atitinkamam laikui sugrąžinti kontrolės pasienyje procedūras, jeigu iškiltų grėsmė šių valstybių saugumui ar viešajai tvarkai - (pvz., kilus pabėgėlių antplūdžio pavojui).
Kita vertus, didelė reikšmė teikiama išorinių Šengeno erdvės sienų stiprinimui, apimančiam tiek fizines (naujų technologijų, stebėjimo įrangos įdiegimas), tiek teisines (bausmių už neteisėtą sienos kirtimą sistema, griežtesnis vizų išdavimo ir patekimo į Šengeno erdvę režimas) priemones.
Saugumą Šengeno erdvėje užtikrina sustiprinta išorinių sienų kontrolė, intensyvėjantis Šengeno šalių sienos apsaugos tarnybų, policijos ir teisinis bendradarbiavimas, bendros Šengeno šalių vizų politikos vykdymas ir Šengeno informacinės sistemos funkcionavimas.
Šengeno informacinė sistema (SIS) - kompiuterinė duomenų bazė, kurioje kaupiami duomenys apie nepageidaujamus asmenis (dėl jų padarytų kriminalinių nusikaltimų, bandymo neteisėtai patekti į šalį ir pan.), ieškomus asmenis, pavogtus daiktus (identifikacijos korteles, ginklus, transporto priemones) ir pan.
Centrinė Šengeno informacinė sistema yra įsikūrusi Strasbūre. Ji yra susieta su kiekvienos valstybės narės nacionalinėmis Šengeno informacinėmis sistemomis. Teisę naudotis šioje sistemoje kaupiamais duomenimis turi valstybių narių policijos, pasienio, imigracinių tarnybų, muitines pareigūnai.
| 
