VSAT vadovybė ir tarnybos padalinių vadovai antradienį aptarė pasieniečių veiklą per 9 šių metų mėnesius.

VSAT Štabe vykusiame renginyje dalyvavo vidaus reikalų viceministras Stanislovas Liutkevičius, Respublikos Prezidentės patarėjas Valdas Jacynas, VSAT vadas generolas Saulius Stripeika, jo pavaduotojai, tarnybos rinktinių vadai ir Štabų viršininkai, Pasieniečių mokyklos viršininkas, VSAT Štabo valdybų ir skyrių vadovai.

 

Pasitarime pagrindinį pranešimą "Valstybės sienos apsaugos tarnybos veikla per  2009 m. 9 mėnesius" skaitė tarnybos vado pavaduotojas Štabo viršininkas Genadijus Kuznecovas.

 

 

Jis pastebėjo, kad 2009 m. sausio – rugsėjo mėn. per valstybės sieną vyko virš 5,5 mln. asmenų. Kertančių valstybės sieną asmenų ir transporto priemonių skaičius, lyginant su 2008 m., sumažėjo 16,9 proc., arba daugiau kaip 1,1 mln. asmenų. 

Kalbėdamas apie pasienio vietinį eismą, G. Kuznecovas teigė, kad preliminariais skaičiavimais, vien tik iš Baltarusijos pusės pagal rengiamo susitarimo nuostatas šia lengvata galėtų pasinaudoti apie 700 tūkst. gyventojų. Vietinio eismo leidimo turėtojui nebus leidžiama išvykti už pasienio teritorijos ribų.

Kadangi Šengeno valstybės narės privalo užtikrinti, kad už bet kurį vietinio eismo režimo pažeidimą būtų taikomos nacionaliniuose teisės aktuose numatytos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, Lietuva privalės užtikrinti efektyvią vietinio eismo režimo bei su vietinio eismo leidimais atvykusių užsieniečių kontrolę.

 

Kadangi pasienio teritorijos ribos nebus pažymėtos vietovėje, nemaža rizika, kad dalis tokių asmenų, žinodami apie patikrinimų prie vidaus sienos panaikinimą, bandys patekti į kitų Šengeno valstybių teritoriją. Tam užkardyti turės būti taikomos tam tikros papildomos saugumo užtikrinimo priemonės.

 

Pasak tarnybos vado pavaduotojo Štabo viršininko,  dėl 2009 m. VSAT sumažinto finansavimo kyla daug problemų vykdant išorės sienos stebėjimą. Tarp jų G. Kuznecovas paminėjo tokias: trūksta lėšų užtikrinti patikimą įdiegtos UNISAS funkcionavimą; minimali priežiūra skiriama pažeidžiamiausiuose sienos ruožuose įrengtai pasienio juostai; sumažintos transporto priemonių ridos padaliniams, tiesiogiai saugantiems valstybės sieną.

G. Kuznecovas pastebėjo, kad kelerius pastaruosius metus buvo fiksuojama valstybės sienos pažeidimų (ir pažeidėjų) skaičiaus mažėjimo tendencija prie išorės sienos, tačiau turimais duomenimis, 2009 m. sausio – rugsėjo mėn. fiksuotas valstybės sienos pažeidimų skaičiaus prie išorės sienos didėjimas 12,1 proc. (2008 m. sausio – rugsėjo mėn. valstybės sienos pažeidimų atvejų prie išorės sienos užfiksuota 264, o 2009 m. sausio – rugsėjo mėn. - 296 atvejai).

 

Didžiausias pažeidimų skaičius užfiksuotas Pagėgių rinktinėje - 30,7 proc., arba 91 atvejis, Vilniaus rinktinėje - 26,7 proc., arba 79, ir Varėnos rinktinėje - 21,6 proc., arba 64.

Tai sietina su  neigiamais ekonominiais veiksniais, glaudžiai susijusiais su socialinės aplinkos blogėjimu (aukštas nedarbo lygis, pragyvenimo lygio mažėjimas ir pan.).

 

Pasak G. Kuznecovo, galima prognozuoti, kad dėl minėtų veiksnių  2009 m. toliau nežymiai didės valstybės sienos pažeidimų skaičius.

 

Bendras sulaikytų valstybės sienos pažeidėjų skaičius išaugo 41,9 proc. – ypatingai prie sienos su Baltarusija, kur sulaikytų pažeidėjų skaičius išaugo 16,4 proc. Didžiausias pažeidėjų skaičius sulaikytas Vilniaus rinktinėje - 23,8 proc., arba 50, Pagėgių rinktinėje - 18,1 proc., arba 38, Varėnos ir Pakrančių apsaugos rinktinėse - po 16,7 proc., arba 35.

 

Tarnybos vado pavaduotojas Štabo viršininkas G. Kuznecovas pabrėžė, kad sulaikytos kontrabandos ir akcizinių prekių tvarkos pažeidimų atvejų šiemet išaugo nuo 397 iki 441. Už kontrabandos gabenimą sulaikyta 490 asmenų. Didžiausias skaičius tokių atvejų užfiksuotas  Pagėgių rinktinėje (34,2 proc.), Vilniaus rinktinėje (13,4 proc.), Varėnos rinktinėje (12,9 proc.).

Dėl akcizų didinimo tabako gaminiams daugėja šios rūšies pažeidimų.

Per 2009 m. devynis mėnesius sulaikyta 1 mln. 675 tūkst. pakelių kontrabandos būdu gabentų cigarečių, t. y. 10,3% daugiau nei per 2008 m. atitinkamą laikotarpį.

Pagal G. Kuznecovo pateiktus duomenis, per 2009 m. 9 mėnesius 48% visų tarnybos sulaikytų tabako gaminių neteisėtai pateko iš Rusijos Kaliningrado srities (per 2008 m. 9 mėn. - 42%), 24% – iš Latvijos per vidaus sieną įvežant keliais (per 2008 m. 9 mėn. - 33%), 20% – iš Baltarusijos. Pastebima tendencija, kad išaugo sulaikomų tabako gaminių skaičius prie sienos su Baltarusija.

 

VSAT Štabo viršininkas pastebėjo, kad dėl tarnybos  nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės padalinių aktyvios veiklos daugiau nei dvigubai (nuo 1607 iki 3506, arba 118,2%) išaugo sulaikytų buvimo ar vykimo per Lietuvos teritoriją tvarkos pažeidėjų skaičius.

Ataskaitiniu laikotarpiu pasieniečiai sulaikė 926  nelegalius imigrantus, iš jų 80, arba 8,6 proc., atvyko į Lietuvos teritoriją neteisėtai kertant valstybės sieną; 845, arba 91,3 proc., sulaikyti dėl nelegalaus buvimo šalies teritorijoje.

Nelegalios migracijos srityje nustatyti tam tikri pokyčiai, susiję su nelegalių migrantų gabenimo maršrutų pasikeitimu, nelegalių migrantų kilmės šalių geografijos prasiplėtimu, prieglobsčio suteikimo ir išsiuntimo procesais, trečiųjų šalių piliečių neįleidimais į Lietuvą ir kt.

 

Pasitarimo dalyviams tarnybos vado pavaduotojas Valentinas Novikovas pristatė situaciją dėl Išorės sienų fondo 2008–2013 m. lėšų panaudojimo bei šios srities problemas.

 

Iš viso Lietuvos pasieniečiai pagal 2007 – 2013 m. Išorės sienų fondo programą įvairioms priemonėms gaus 54 mln. eurų. Kai kurie projektai jau įgyvendinti, pavyzdžiui, pasieniečiai įsigijo jaunų tarnybinių šuniukų, priverstinio stabdymo juostų ir kt.

 

Įsisavinant Europos Sąjungos skiriamus pinigus darbai vyktų dar sklandžiau, jei ne kai kurios teisminės procedūros, kai konkursuose dalyvaujantys tiekėjai, net neatitikdami kvalifikacinių reikalavimų bet kokiomis priemonėmis siekia juos laimėti.

 

Renginio metu taip buvo skaitomi pranešimai apie VSAT personalo pokyčius, tarnybos finansavimo problemas 2009 m. ir kitų metų biudžeto projektą. 2009 metų VSAT biudžetas turėjo būti 210 mln. 531 tūkst. Lt, tačiau jį sumažinus pasieniečių veiklai beliko 176 mln. 871 tūkst. Lt. Kitąmet šie asignavimai dar mažės.

 

 

Aktualiausiais veiklos organizavimo klausimais taip pat kalbėjo visų VSAT rinktinių vadai ir Pasieniečių mokyklos viršininkas.

 

Daugumoje pasisakymų akcentuotos tos pačios problemos, kylančios dėl smarkiai sumažinto finansavimo VSAT padaliniams, būtinybės biudžeto deficitą dengti visiems tarnautojams einant nemokamų atostogų bei dar pesimistiškesnių perspektyvų 2010 m.

 

Sudėtinga situacija klostosi ir  dėl didelio finansinių išteklių trūkumo, ir nemažėjančių veiklos apimčių užtikrinat deramą Lietuvos sienos apsaugą.  

Vilniaus  rinktinės vadas Vytautas Ižganaitis savo pasisakyme, be kita ko, pastebėjo, kad šiame VSAT padalinyje šiemet tarnybą paliko 3 kartus mažiau pareigūnų nei ankstesniais metais. Pasak vado, tai rodo, kad darbas VSAT sunkmečiu yra labiau vertinamas ir branginamas.

 

Pagėgiai - situacijos prie sienos lakmuso popierėlis

Vidaus reikalų viceministras Stanislovas Liutkevičius pasidžiaugė, kad kitąmet vidaus reikalų sistemos statutinių pareigūnų darbo užmokesčio fondą numatyta mažinti tik 1,8 proc., kai visoje valstybės tarnyboje šis skaičius sieks 10 proc.

Viceministras taip pat paminėjo, kokių būtų galima imtis veiksmų, taip pat ir pasieniečių pastangų, kad Išorės sienų fondo projektai būtų įgyvendinami dar sklandžiau.

Jis taip pat pabrėžė, kad siena su Rusija, kurios didžiąją dalį saugo Pagėgių rinktinė, tebėra nuolatinės kovos su sienos pažeidėjais ir kontrabandininkais frontas.

 - Prieš porą metų situacija užkardant pažeidimus čia buvo suvaldyta, todėl tai būtina išlaikyti ir šiandienos sąlygomis, - sakė S. Liutkevičius.

Jis teigė suprantąs, kad finansinė padėtis nelengva ir kitose rinktinėse, bet Pagėgiai yra tarsi lakmuso popierėlis, parodantis padėtį prie išorės sienų. Todėl, pasak viceministro, tinkamai šio ruožo apsaugai resursų būtina rasti.

 

Taip pat viceministras atkreipė pasitarime dalyvavusių pasieniečių dėmesį, kad būtina ieškoti visų būdų, kad kuo efektyviau būtų išnaudojamos VSAT turimų modernių sraigtasparnių galimybės.

 

Prieš tai VSAT Aviacijos rinktinės vadas Viktoras Račiūnas informavo, kad lyginant su praėjusiais metais šiemet dėl to paties finansavimo problemų skrydžių skaičius sumažėjo daugiau kaip du kartus. Dėl lėšų trūkumo  pasieniečių pilotai rečiau gali talkinti ir policijai, ir ugniagesiams, ir kitoms tarnyboms.

Viceministro S. Liutkevičiaus teigimu, VSAT sraigtasparnius turėtų būti leidžiama naudoti ir strateginių objektų apsaugai, pavyzdžiui, dujotiekio trasų. Taip būtų daugiau tikimybės užkirsti kelią tokioms nelaimėms, kokia įvyko praėjusį savaitgalį magistraliniame dujotiekyje Širvintų rajone.

- Turime unikalios technikos, - apie VSAT sraigtasparnių galimybes sakė S. Liutkevičius, - bet ne visada ją galime tinkamai panaudoti šalies viduje.

 

Respublikos Prezidentės patarėjas Valdas Jacynas pasieniečių vadovams pabrėžė, kad būtina ypatingą dėmesį skirti Lietuvos sienų su Rusija ir Baltarusija, Šengeno sausumos išorės sienų, apsaugai.

Baigdamas pasitarimą VSAT vadas S. Stripeika pabrėžė, kad tarnybos laukia labai sudėtingas laikotarpis, ypač dėl piniginių nepriteklių.

 

Generolas akcentavo, kad visomis priemonėmis būtina stengtis išvengti šiuo sudėtingu laikotarpiu kylančių įtampų, ypač pareigūnų tarpe atsirandančio neužtikrintumo ateitimi jausmo.

 

VSAT vadas taip pat padėkojo visų padalinių vadovams už visų pasieniečių pastangas kuo geriau atlikti savo darbą šiuo nelengvu laikotarpiu.