 Penktadienį 13 val. Šilalės rajono Gulbių kaime atidengiamas paminklas 1941 m. nužudytam Klaipėdos krašto Pasienio policijos vyresniajam policininkui Antanui Straukui. Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius yra vienas iš 1941 m. Birželio sukilimo metu nukankintų tarpukario Lietuvos pareigūnų.
Paminklo atidengimo ir šventinimo ceremonijoje dalyvaus pasieniečio dukra Laimutė Straukaitė, kiti jo artimieji, vietos savivaldos vadovai ir bendruomenės atstovai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės vadas Zenonas Žymančius, pasieniečių salvininkai.
Prieš tai 12 val. Šilalės rajono Laukuvos miestelio Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios už nukankintą pasienietį.
Paminklas jo gimtinėje A. Straukui pastatytas Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijai pateikus paraišką Pilietinio ir tautinio ugdymo projektų rėmimo konkursui ir laimėjus finansavimą.
Šio projekto partneriai yra VSAT Pagėgių rinktinė, Laukuvos seniūnija, Šilalės rajono Šiauduvos kaimo bendruomenė, Šilalės rajono savivaldybė.
Ant akmeninio paminklo iškaltas A. Straukui skirtas užrašas ir VSAT ženklas.
Lietuvos valstybės sienos tyrinėtojas Algis Balaišis knygoje „Lietuvos valstybės sienos apsaugos karininkai 1918 – 1940 m.“ nurodo, kad A. Straukas gimė 1898 m. birželio 13 d. Gulbių kaime, Laukuvos valsčiuje, Tauragės apskrityje.
Jis buvo Lietuvos kariuomenės savanoriu, Pirmojo pasaulinio karo metu dalyvavo mūšiuose su bolševikais. Pasibaigus mūšiams su bolševikais, dalyvavo visose Lietuvos kariuomenės operacijose su Lenkijos kariuomene.
Už pasižymėjimą mūšiuose su lenkais buvo apdovanotas Vyčio Kryžiumi.
1922 m. buvo išleistas į atsargą, tačiau kariuomenėje tebedirbo telefonistu. 1923 m. A. Straukas buvo priimtas į Klaipėdos miesto autonominę policiją.
1928 m., kaip Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoris, A. Straukas buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
 Pasak tyrinėtojo A. Balaišio, 1930 m. A. Straukas pradėjo tarnauti Pasienio policijoje. Jis buvo paskirtas pereinamojo punkto viršininku, tarnavo pasienyje su Vokietija. 1939 m. A. Straukas paskirtas Pasienio policijos Tauragės baro Galsdono rajono sargybos viršininku, vėliau – Labatmedžių pereinamojo punkto viršininku.
1940 m. birželio 15 d. prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai, jau po kelių dienų Lietuvos – Vokietijos valstybės sienos apsaugą perėmė NKVD pavaldi sovietų sienos apsauga. Visi Lietuvos pasienio policininkai buvo perkelti prie sienos su Latvija. A. Straukas buvo paskirtas Pasienio policijos Šiaulių baro Žagarės pereinamojo punkto viršininku.
Kai okupantai baigė viso nepriklausomos Lietuvos valdžios aparato naikinimą, 1940 m. rugsėjo 19 d. visa buvusi Lietuvos Pasienio policija buvo likviduota.
Sienos apsaugos istorijos tyrinėtojo A. Balaišio duomenimis, oficialiai grįžti gyventi pas šeimą, kuri gyveno Švėkšnoje, A. Straukui nebuvo leista, kadangi ten buvo uždrausta sovietų pasienio zona. Prasidėjus suėmimams, jis buvo priverstas slapstytis savo gimtinėje – Laukuvos apylinkėse.
Prasidėjus SSSR – Vokietijos karui, 1941 m. birželio 23 d. A. Straukas bandė pasiekti šeimą, gyvenančią Švėkšnoje. Tuo metu buvęs pasienietis negalėjo žinoti, kad kiekvienas lietuvis, keliantis įtarimą ir vykstantis Vokietijos link, buvo potencialus priešas.
Kelyje ties Baltakalniu buvo sutiktų sunkvežimyje važiuojančių raudonarmiečių sulaikytas, jėga įsodintas į sunkvežimį ir tą patį vakarą pristatytas į netoli Laukuvos valsčiaus Šiauduvos kaime apsistojusį sovietų specialųjį dalinį.
A. Balaišis rašo, kad A. Straukas buvo žiauriai tardomas ir kankinamas. Jo kūnas buvo rastas Šiauduvos dvaro laukuose. Abi kojų pėdos buvo nukirstos, burna užrišta jo paties kojų autais. Krūtinė perdurta durtuvais.
Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Šaulių sąjungos narys, Lietuvos kariuomenės vyresnysis puskarininkis palaidotas gimtojo valsčiaus Laukuvos miestelio kapinėse.
|