Prieš artėjančias Velykas kapelionas kunigas Aušvydas Belickas su pasieniečiais pasidalijo mintimis apie šių švenčių prasmę ir reikšmę kiekvienam žmogui.

Šia proga kunigas taip pat sveikina visus pasieniečius ir jų šeimų narius.

A. Belickas sako, kad svarbiausias dalykas prieš Velykas yra dvasinis pasirengimas, savo vidaus ištyrimas, vidinis apsivalymas nuo visko, kas komplikuoja ir apsunkina mūsų gyvenimą.

 

Velykos, jo teigimu, yra gera proga susitaikyti ir atnaujinti žmonių bendrystę per abipusį gailestingumą.

 

Bažnyčioje, kunigo teigimu,  Velykų šventės yra pačios pagrindinės. Savo prasme, kurią jos atskleidžia, Velykos yra net svarbesnės už Kalėdas. Velykos - Dievo sūnaus, kuris mirė dėl žmonių gerovės, Prisikėlimo šventė. 

 

- Kiekviena šventė yra skirta žmogui, jo žvilgsniui į kitą šalia esantį žmogų atverti. Dievas per tokius įvykius prakalbina žmogų ir nori jam pasakyti bei duoti kažką svarbaus.

 

Prisikėlimo šventė liudija, kad žmogui duodama dovana. Taip žmogus yra skatinamas atsinaujinti naujam gyvenimui, atnaujinti savo mintis, jausmus, santykį su kitais žmonėmis. Kiekviena diena ir kiekvieni metai yra nauji. Taip ir pats žmogus tampa naujas.

 

Su kiekvienais metais tampame kitokie: vis išmintingesni, vis daugiau patirties įgyjame, kartu keičiasi ir mūsų išvaizda – senstame. Yra sakoma, kad per tam tikrą laiką pasikeičia visos žmogaus ląstelės. Pažiūrėję į savo nuotraukas, darytas prieš 10 metų, pamatysime, kad to žmogaus, kuris užfiksuotas jose, jau lyg ir nebėra. Yra jau kitas, nes mes pasikeitėme per tą laikotarpį.

 

Velykų šventė pirmiausiai prabyla apie atnaujinto gyvenimo svarbą. Ji kviečia atnaujinti gyvenimą. Velykos švenčiamos pavasarį, kai atgimsta gamta. Šie ženklai ir šventės laikas yra gražiai sukomponuoti tam, kad pagelbėtų žmogui pažinti gilesnę šventės prasmę, ją savo dvasioje išgyventi ir atrasti brangius ir svarbius dalykus.

 

Pirmiausia tai būtų tokie klausimai: koks yra mano gyvenimas, kokie jo tikslai ir kaip aš jų siekiu. Tada mes tiriame savo vidų. Tam buvo skirtas ir priešvelykinis laikotarpis. Per jį galėjome apmąstyti savo gyvenimą aiškindamiesi, kas jį komplikuoja.

 

Neretai atrandame, kad labiausiai mano gyvenimą graužia blogis pačiomis įvairiausiomis formomis. Tai pyktis, pavydas, pagieža, savanaudiškumas, nesąžiningumas. Tai kenkia žmogui, per jo žodžius ir darbus išsiveržia į aplinką ir tada komplikuoja kitų šalia esančių žmonių gyvenimus.

 

Taigi priešvelykinis gavėnios laikotarpis ir yra skirtas pažvelgti į savo vidų, atnaujinti save, savo dvasią, atnaujinti savo santykius su kitais žmonėmis, pamąstyti, kokiais principais tas bendravimas paremtas.

 

Šis laikotarpis padeda rasti ir vidinių problemų, kurių turi kiekvienas žmogus, sprendimus. Kiekviena diena žmogui kelia naujų iššūkių. Pavyzdžiui, kad ir dabartinis sunkmetis. Jis yra laiko ženklas, kuriame gyvename ir negalime rezignuoti.

 

Priešvelykinis laikotarpis yra labai dėkingas laikas suvokti, kad gyvenimas nesibaigia, kad gyvenimo sąlygų būna labai įvairių. Jos būna lengvos, geros, palankios ir sunkios bei dar sunkesnės. Bet kiekvienoje situacijoje svarbu ieškoti sprendimų, kaip išgyventi ir kaip toje situacijoje nepalūžti, kurti save ir savo gyvenimą. Velykų šventėje žmogus suvokia, kad reikia būti tauriam, kilniam, nuolat atsinaujinančiam gyvenimui.

 

 

Turėdami išminties galime atrasti geriausius pasirinkimus ir daryti priimtiniausius sprendimus. Bet daug kas priklauso nuo to, ką aš pasirenku gyvenime, kokių vertybių siekiu, kokie mano gyvenime yra prioritetai.

 

Jei susitelkiama į materialius dalykus, kurie yra laikini, tai atėjus tokiam sunkmečiui kaip dabartinis, žmogus gali labai greitai palūžti. Jis mato, kaip vertybės dingsta tarsi birus smėlis tarp pirštų. Todėl svarbus yra balansas, harmonija. Materialūs dalykai žmogui reikalingi, bet jie neturėtų būti jo pagrindiniu tikslu. Dar yra žmogaus dvasia, mus vienas su kitu vienijanti. Mes vienas kitą kuriame ir gyvename ne vieniši.

 

Žinokime, kad gyvenimo sėkmė labai priklauso nuo kitų žmonių, su kuriais susitinku. Jų teikiamas gėris, t. y. geras žodis ir išmintingas patarimas, ir kuria mūsų gyvenimą. Kita vertus esame įpareigoti turimą gėrį perduoti kitam žmogui.

 

Velykų šventė kalba apie atgimimą gėryje, teisingume, sąžiningume, tarpusavio pagarboje, meilėje ir paramoje.

 

 

Jei mes per Velykas susitelkiame į susibūrimą aplink stalą, į išorinį šventimą ar į išorines apeigas, jei sustojame tik prie išorinių ženklų, tai nepatiriame asmenybę keičiančios galios poveikio. Kiekviena šventė turi savo gilų turinį. Šventės atgaivina mūsų istorinę atmintį, o ji  praturtina mūsų patirtį. Ji reikalinga, kad dabar gyvenimą kurtume kuo tobulesnį.

 

Taigi iš tos praeities semiame sau svarbių dalykų ir juos dedame į savo asmenybę taip ją praturtindami. Švečių šventimas apsiribojant išoriniais dalykais netoli tenuveda. Taip žmogus praranda ir šventes, ir tradicijas, nes jos jam nekalba ir jo nepraturtina. Per išorės ženklus svarbu atrasti realybę, kurią tie ženklai dengia.

 

Tačiau ženklai bei tai, kas yra apčiuopiama, žmogui yra ir reikalingi. Reikalingi tam, kad šis pasitelkęs vaizduotę ir jausmus priartėtų prie nematomų ir nepaliečiamų pirštais dalykų.

 

Šventė žmogui suteiks naujos energijos, jei prie Velykų stalo susibūrę žmonės savo širdyse atsineš gyvus jausmus. Jei atsineš tos šventės patirtį, kuri pasireikš nuoširdumu, realiu pasiryžimu atgimti naujam gyvenimui.

 

 

Dievas skatina žmogų kurti savo būtį, duoda jam tiesos principus, gaires, nuolat paremia jį, paaiškina priemones. Visa tai priėmęs žmogus turi atlikti savo darbo dalį. Jos niekas kitas neatliks. Niekas už mane nepadarys vidinių darbų, o kai aš juos padarau, tai ateina ir vidiniai vaisiai. Tai ramybė, dvasinė harmonija.

 

Taip klostosi taurūs santykiai su aplinkiniais žmonėmis. Velykų šventė, jos šventimas bažnyčiose ir namuose yra labai glaudžiai susiję su mūsų gerove, kurios labai trokštame.

 

Apie patį Prisikėlimą galiu pateikti tokį pavyzdį. Būna, matome gyvenime, kad žmogui nesiseka, kai jį ištinka didelis skausmas, kančia arba nelaimė. Tai ypač akivaizdu sergant priklausomybės ligomis, tarkim, žmogus labai geria. Ir kai matome, kad jis pradeda sveikti ir pradeda keistis jo gyvenimas, kai jis iš nuopolio pakyla, susitvarko savo buitį ir darbą, pasiekia gerų rezultatų (tokių pavyzdžių daugėja), tai šiuos faktus įvardiju kaip realų Prisikėlimo stebuklą.

 

 

Velykos yra išėjimas iš tamsos į šviesą, iš mirties į gyvenimą, iš kančios ir skausmo į džiaugsmą.

 

Svarbiausias Velykoms yra dvasinis pasirengimas, savo vidaus ištyrimas, vidinis apsivalymas nuo visko, kas komplikuoja ir apsunkina mūsų gyvenimą.

 

Svarbus elementas yra ir susitaikymas tarpusavyje. Jei buvome susipykę ir pagadinę santykius, tai Velykos yra gera proga susitaikyti, atnaujinti bendrystę per abipusį gailestingumą. Palikus nesutarimus ir pyktį praeityje ir tai užmiršus, vėl einame į priekį.

 

Svarbus yra ir sąmoningas dalyvavimas Velykų apeigose, prasmių ieškojimas. Svarbu ir šventimas, kai su pakylėta dvasia sėdame prie Velykų, kuomet bendrystė yra kitokia nei eilinio pasivaišinimo ar išeiginės dienos pasisėdėjimo.

 

Ir Velykų margutis primena apie naują gyvybę, kad šiuo laiku gimstama naujiems iššūkiams ir naujiems darbams. Kai žvelgdami vienas kitam į akis tai suvokiame, tuomet patiriame, kad bendromis pastangomis galime pasiekti labai daug. Kartais ir be žodžių bendrystėje tarp gerų bičiulių žmogus patiria įkvėpimą, randa geriausius atsakymus, kaip pakelti sunkumus.

 

Mūsų gyvenimas kasmet ir kasdien atneša naujų dalykų. Mes vis atsiduriame naujose situacijose. Ir kai turime aiškų tvirtą dvasinį tiesos ir gėrio pagrindą, tai juo remdamiesi apmąstome tos dienos iššūkius, atrandame kelius, kaip gyventi, atsitiesti.

 

Taigi tas visas bagažas žmogui pateikia sprendimus. Iš Velykų pasiimame tą dalelę, kurią dedame į savo patirties ir dvasios lobyną.

 

 

Visą laiką ypač šiltai prisimenu pasieniečius. Artėjant Velykoms bei švenčiant Prisikėlimo šventę linkiu jiems ir jų šeimoms gausios Dievo palaimos ir prasmingų švenčių.

 

Linkiu, kad Velykos kiekvienam taptų asmeninio atsinaujinimo ir atgijimo naujam, tobulesniam, kilnesniam gyvenimui švente. Linkiu, kad tuo gėriu, šiluma, kurią Velykų dieną patiriame, nuoširdžiai dalintumės su visais aplinkiniais.

 

Linkiu geros sveikatos, ištvermės, stiprybės nelengvoje tarnyboje, o šeimų nariams - supratimo, meilės, vienas kito palaikymo.

 

Tegul šeimose vyrauja tarpusavio meilė ir dvasinė bendrystė, dalijamasi gėriu iš širdies į širdį, tebūna šios Velykos tikro išėjimo iš tamsios į šviesą dienos.