Neseniai mirusio tarpukario pasieniečio Juozo Stanevičiaus artimieji Pagėgių rinktinei padovanojo ypač vertingų relikvijų. Garbingo amžiaus sulaukęs J. Stanevičius buvo likęs paskutinis gyvas tais laikas pasienyje tarnavęs pareigūnas.

Savo namuose Kvėdarnoje (Šilalės raj.) J. Stanevičius ilgus okupacijos dešimtmečius po šventųjų paveikslu saugojo Nepriklausomos Lietuvos Vytį, kurį jis buvo paskolinęs ir atkurtos Nepriklausomos Lietuvos herbo kūrėjams.

 

Kaip pasakojo tarpukario pasieniečio žmona Marijona ir dukra Lina, 1940 m. okupavus Lietuvą sovietams, J. Stanevičius vienintelį daiktą – šį Vytį - pasiėmė palikdamas pasienio būstinę.

Šią relikviją M. Stanevičienė ir L. Stanevičiūtė atvežė į Pagėgius ir padovanojo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinei. Įteikdamos Vytį Pagėgių rinktinės vadui Zenonui Žymančiui (nuotrauka viršuje) moterys sakė, jog jis turi likti pasienyje ir kaip buvusio pasieniečio meilės Tėvynei simbolis, ir kaip jo artimųjų dovana Pagėgių rinktinei.

J. Stanevičiaus artimieji taip pat VSAT pareigūnams padovanojo ir pasieniečio išsaugotų istorinės vertės iškarpų iš laikraščių, jo originalų asmens liudijimą, išduotą 1936 m., bei dvi originalias nuotraukas, kuriose buvęs tarpukario pasienietis - dar mokinys.

Su J. Stanevičiumi Pagėgių rinktinės pareigūnai susipažino per jo 90-tąjį jubiliejų. Ši draugystė tęsėsi iki jo mirties 2009 m. kovo 23 d.

Per penkerius bendravimo su J. Stanevičiumi metus Pagėgių rinktinei pavyko surinkti labai įdomios informacijos apie jo gyvenimą bei apie tarnybą pasienyje.

 

2008 m. įvertinus tuometinę tarnybą ir turint žinių, kad jis yra vienintelis išlikęs gyvas prieškario pasienietis, Pasieniečių dienos proga Juozą Stanevičių Pagėgių rinktinės vadas Zenonas Žymančius apdovanojo vardine dovana.

J. Stanevičiaus pragyventi metai buvo gyvenimas Lietuvai - taip galima apibūdinti jo nueitą kelią išklausius buvusio pasieniečio artimųjų pasakojimus.

 

Jis buvo Nepriklausomos Lietuvos karys, prieškario pasienio policijos pareigūnas, Šaulių sąjungos narys, generolo P. Plechavičiaus rinktinės narys, Šiaurės lagerių kalinys, rašęs eiles apie Lietuvos Nepriklausomybės kovas, žuvusius didvyrius.

J. Stanevičius gimė 1915 m. kovo 17 d.  Tarnybą Aisėnų punkte, Kretingos bare, jis pradėjo 1939 m. Į tarnybą pasienyje J. Stanevičius ėjo norėdamas prisidėti prie jaunos valstybės Nepriklausomybės saugojimo.

J. Stanevičius buvo eilinis Klaipėdos krašto pasienio policijos sargybinis. Pagrindinė jo užduotis buvo saugoti valstybės sieną, gaudyti kontrabandininkus. Pasienyje tarnavo ir saugojo Lietuvos sieną pusantrų metų.

Kalbėdamasis su dabartiniais Pagėgių rinktinės pasieniečiais apie tuometinę savo tarnybą, jis prisiminė tuomet galiojusią instrukciją. Joje buvo rašoma, kad žmogaus gyvybė visada brangesnė nei gabenama kontrabanda. Buvęs pasienietis pabrėžė, kad šaudyti buvo leidžiama tik aukštyn tam, kad išgąsdintum pažeidėją. Ir šaunamąjį ginklą pagal instrukciją buvo leidžiama naudoti tik tada, kai pareigūno gyvybei gresia pavojus. Ginklą buvo privaloma naudoti atsargiai ir nesikarščiuojant.

Saugodamas sieną J. Stanevičius dėvėjo uniformą - ji buvo žalia, su antpečiais, ant kurių buvo raidės KB, žyminčios Kretingos barą.

 

Baigęs tarnybą pasienyje dar tarnavo Kvėdarnoje, vidaus policijoje Šilalės rajone.

 

Už ištikimybę Tėvynei ir tarnybą nepriklausomos Lietuvos labui J. Stanevičius nukentėjo. Po karo jis penkerius metus kalėjo Rusijos šiaurės lageriuose. Vėliau grįžo gyventi į Kvėdarną.

J. Stanevičius vedė būdamas 40-ties, užaugino 5 vaikus - 3 dukras ir 2 sūnus.